Skrydis ir hipertenzija

Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net iki 15 proc.

Kaip pabrėžia gydytoja kardiologė skrydis ir hipertenzija. Marija Rūta Babarskienė, nuo ies kraujospūdį vertėtų tikrinti mažiausiai kartą per metus, o jei savijauta prastesnė ir dažniau.

Kaip apsisaugoti nuo ligos, pasiglemžiančios vis jaunesnius? Pasaulinę hipertenzijos dieną specialistai atkreipia dėmesį, kad, vengiant reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, sergamumo mastai arterine hipertenzija didėja.

Išsivysčiusiose šalyse ši liga diagnozuojama maždaug 40 proc.

Taip yra ir Lietuvoje. Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, tad neretai lieka nepastebėtas.

Padidėjęs kraujo spaudimas — ką kiekvienam svarbu žinoti?

Negydoma hipertenzija ilgainiui didina riziką susirgti galvos smegenų insultu, išemine širdies liga, inkstų ir širdies nepakankamumu, akių kraujagyslių ligomis, galūnių kraujagyslių ateroskleroze. Įrodyta, kad daugiau nei 50 proc.

Rizikos veiksniai, kuriuos vardija gydytoja kardiologė, tai paveldėjimas, antsvoris, nutukimas, gausus valgomosios druskos vartojimas, mažas kalio kiekis maiste, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas, nuolatinė psichoemocinė įtampa, rūkymas.

Diagnozuoti ligą nėra paprasta, mat trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo išorinių ir vidinių veiksnių.

Babarskienė, pridurdama, kad net ir užfiksavus gydytojo kabinete normalų arterinį kraujo spaudimą, reikia jį pasitikrinti namuose, antroje dienos pusėje, po darbo.

Hipertenzija yra laikoma mečių ir vyresnių liga, medikai pastebi, kad ši liga užklumpa ir jaunesnius. Sergantiems arterine hipertenzija svarbu suprasti, kad tai lėtinė liga - net ir pagerėjus bendrai savijautai, negalima savavališkai nutraukti gydymo, būtina vartoti medikų paskirtus vaistus, tuo pačiu atkreipti dėmesį į jų suderinamumą.

Europos kardiologų draugija sergantiems arterine hipertenzija rekomenduoja sumažinti druskos kiekį iki gramų per parą, nevartoti alkoholio, maiste didinti vaisių ir daržovių kiekį iki gramų, nevartoti daug riebalų turinčių maisto produktų, vengti aštrių prieskonių.

Taip pat svarbu mažinti kūno svorį, nerūkyti, reguliariai mankštintis, mažinti lėtinį stresą.