Kaip stresas veikia jūsų širdį ir žarnyno sveikatą

Stresas – sveikatos ir geros savijautos priešas

Nepageidaujamos ar ekstremalios situacijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, todėl stresas tam tikrais momentais tiesiog būtinas, kad gebėtume reaguoti instinktyviai, o ne remdamiesi mąstymu. Sukrėsto žmogaus pirminė reakcija į nepalankų fiziologinį ar psichologinį stresorių neretai būna neįprasta, nes negebama tinkamai įvertinti padėtį.

JAV mokslininkai yra suskirstę pagrindines stresines situacijas pagal balus: balų — artimojo mirtis, 75 balai — skyrybos, 53 balai — sunki liga, 50 balų — vestuvės, 39 balai — vaiko gimimas, 31 balas — skola, 27 balai — paaukštinimas darbe, 13 balų — atostogos.

Jei žmogus per vienerius metus patiria tiek daug stresinių situacijų, jog bendras balas kaip stresas veikia jūsų širdį ir žarnyno sveikatą daugiau neiiškyla didelis pavojus ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai.

Bendrasis prisitaikymo sindromas.

\

Gydytojai stresu, jo eiga ir poveikiu sveikatai domėjosi dar nuo Hipokrato laikų. Bet tik XX a. Kanados mokslininkas H. Seljė, 40 metų tyrinėjęs skirtingų stresorių priemonė nuo hipertenzijos normalif ir jų poveikį gyvūnams, nustatė, kad tokios pat fiziologinės reakcijos būdingos tiek gyvūnui, tiek žmogui.

Todėl H. Seljė organizmo reakciją į stresą pavadino bendruoju prisitaikymo adaptaciniu sindromu. Bendrasis prisitaikymo sindromas sukeliamas, jei organizmas prisitaiko prie dirgiklių.

Neleiskite stresui kasdien jūsų žudyti: trenerė turi patarimų, kaip žalą efektyviai sumažinti

I fazė — nerimo ar aliarmo stadija. Šioje šoko fazėje aktyvinama antinksčių veikla, išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino, tirotropino, kortikoliberino kiekiai. Tuo metu jaučiamas jėgų antplūdis, judesiai tampa greitesni, žmogus jaučiasi energingesnis ir gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Žarnyno veikla sutrinka, nes vyksta ne anaboliniai, o kataboliniai, arba oksidaciniai, procesai. Dėl to organizmas negamina aminorūgščių, t.

• Stresas ir jo žala — jusukalve.lt
• Be kategorijos Kaip mus veikia ilgalaikis stresas?

Organizmas sutelkia jėgas ir pasiruošiama II fazei — priešinimuisi. II fazė — pasipriešinimo, arba adaptacijos rezistencijos, stadija. Šioje fazėje organizmo kūno temperatūra ir kraujospūdis vis dar padidėję. Bet jei žmogus sukontroliavo ir įveikė stresą, ir tai sukelia malonių emocijų, organizmas pamažu sugrįžta į normalų režimą ir jame jau vyrauja anaboliniai, arba atkuriamieji, procesai.

Naujas pavojus – streso sukeltos širdies ligos

Anabolizmas būtinas mūsų organizmo atsinaujinimo procesams. Žarnynas vėl įsisavina maisto medžiagas, gaminami vitaminai ir aminorūgštys, sintezuojami baltymai, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga.

• Kaip mus veikia ilgalaikis stresas? - Riešės Šeimos Klinika
• Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m.

Visgi tais atvejais, kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų, tęsiantis įtampai, didėjant kortikosteroidų poreikiams, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta ir pereinama į III, išsekimo fazę. III fazė — išsekimo, arba deadaptacijos, fazė.

Širdis kenčia nuo streso

Išsekimo fazės metu gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, gali visiškai išsiderinti energijos gamybos mechanizmai.

Dėl metabolizmo sutrikimo organizme nesusidaro rūgštinių ir šarminių medžiagų pH pusiausvyra. Rūgštinės medžiagos nėra išplaunamos iš organizmo, jame kaupiasi, o tai skatina organizmo rūgštėjimą. Parasimpatinė ir simpatinė nervų sistema veikia destruktyviai. Organizmas negeba palaikyti vidinės terpės sutrinka pH pusiausvyra, temperatūra, gliukozės kiekis kraujyje, kraujospūdis ir kt.

7 netikėtos organizmo reakcijos į stresą

Reklama Streso poveikis ligoms: 1. Virškinamojo trakto susirgimai.

Kas sudaro paslaugos kainą? Instrumentinio tyrimo kainą sudaro tyrimo ir jam reikalingų priemonių kontrasto, kontrastinės medžiagos suleidimo, anesteziologinės pagalbos, nuotraukos ir kt.

Streso metu nervų sistema slopina kraujo tekėjimą virškinimo sistemoje, sulėtėja virškinimas, dėl to parasimpatinė sistema išsijungia, o įsijungia simpatinė. Dėl to sutrinka virškinimas, padidėja rūgšties kiekis skrandyje, atsiranda stemplės skausmai, pablogėja būklė, kyla rizika susirgti virškinimo trakto ligomis. Raumenų ir sąnarių ligos. Kraujagyslės aplink sąnarį spazmuoja smulkias kraujagysles ir žmogus nuo streso gali net nepaeiti.

Raumenų įsitempimas yra streso hormonų kraujyje išdava. Autoimuninės ligos.

Čekų mokytojas su persodinta širdimi išgyveno 34 metus Visų pirma, stresas veikia mūsų nervų sistemą, vėliau ilgalaikis stresas gali sukelti sisteminį organizmo uždegimą.

Streso metu išsiskyręs hormonas adrenalinas slopinamai veikia bakterijas. Tuo metu suaktyvėja limfmazgiai, padaugėja antikūnų, bet virškinimas dėl į organizmą patenkančių toksinų kiekio sutrinka.

Stresas ir jo poveikis sveikatai

Dėl suaktyvintos imuninės sistemos pasireiškia ar paūmėja autoimuninės ligos. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Jei nuolat palaikomas didelis streso hormonų kiekis, sutrinka širdies ritmas, ilgam pagreitėja širdies pulsas.