Vėjai I.I. hipertenzija

1. Alternatyvios hipertenzijos terapijos
2. Mitybos rekomendacijos sergantiems arterine hipertenzija Maistas karjerairsveikata.
3. Hipertenzija — tai padidėjęs, saugias ribas viršijantis kraujospūdis.
4. Kaip dažnai vartoti diuretiką nuo hipertenzijos
5. Tyrimas atliktas Kaune — m.
6. Apie hipertenziją ir hipotenziją | jusukalve.lt
7. Vaistas nuo hipertenzijos vyresnio amžiaus žmonėms
8. Kai kurie mokslininkai dar mini ir nuolatinės psichinės įtampos nors neretai tam skiriama per daug dėmesio reikšmę kraujospūdžiui kilti.

Ištiktas tokios krizės žmogus gali trumpam prarasti sąmonę, gebėjimą kalbėti ar netgi vienos iš galūnių judrumą. Kokie veiksniai gali įtakoti hipertenzinę krizę?

Hipertenzines krizes gali sąlygoti stiprūs neigiami išgyvenimai ir psichiką traumuojančios situacijos, netinkama mityba, pernelyg gausus druskos vartojimas, įvairūs nepalankūs išorės veiksniai, tačiau dažniausiai hipertenzinę krizę išprovokuoja staigūs oro pokyčiai, magnetinės audros, smarkūs vėjai su lietumi ir perkūnija ypač pavasarį ir rudenį. Dažniausiai taip nutinka pagyvenusiems, sunkiai bet kokias ligas pakeliantiems žmonėms.

Vaistininkai ir gydytojai pataria reguliariai matuotis kraujospūdį - tuomet galima greitai pastebėti jo padidėjimą ar sumažėjimą ir kreiptis į specialistus laiku, taip išvengiant lėtinių ligų progresavimo. Reklama Daugelis save sveikais laikančių žmonių ilgus metus gali neįtarti, kad serga klastinga kraujagyslių sieneles pažeidžiančia liga. Specialistų teigimu, arterinės hipertenzijos požymių Lietuvoje turi apie trečdalis visų suaugusiųjų ir tik maža dalis tai žino, kadangi nesimatuoja kraujo spaudimo. Savaitgalį buvo minima Pasaulinė hipertenzijos diena - nepaisant medicinos mokslo pažangos, sergamumas šia liga pasaulyje nuolat didėja, o situacija Lietuvos dar blogesnė nei daugelyje kitų Europos šalių. Vaistininkai ir gydytojai perspėja, kad net ir jauniems žmonėms kraujospūdį pasitikrinti reikėtų bent du kartus per metus.

Kaip ji pasireiškia ir ką daryti jai ištikus? Hipertenzinė krizė gali išsivystyti daugeliu atvejų: pamiršus suvartoti vaistų nuo hipertenzijos, privalgius sūraus maisto arba išgėrus labai daug skysčių, pakėlus sunkų daiktą, patyrus stiprų stresą, išgėrus alkoholio, dėl hormoninių pokyčių organizme, keičiantis oro sąlygoms.

Pagausėjus prakaitavimui, pablogėjus regėjimui, pajutus sunkumą krūtinėje, šleikštulį, nerimą, patinus veidui ir rankoms, nedelsiant kvieskite ,Greitąją medicinos pagalbą".

Kaip suteikti pagalbą artimajam?

Krizės metu žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą: jį paguldyti, po nugara ir galva padėjus aukštas pagalves, užtikrinti ramybę. Apmalšinti galvos vėjai I.I. hipertenzija padeda smilkinių ištrynimas, pavyzdžiui, mentolio pieštuku, mėtos arba kamparo ir valerijono mišinio lašais, valerijono tinktūra. Jeigu per 40 minučių simptomai nepraeina, būtina skubiai kreiptis į medikus.

Kada reikėtų matuoti kraujo spaudimą? Spaudimą reikia pamatuoti ryte ir vakare.

Visiškai normalu, jeigu viršutinis rodiklis skiriasi 20 mm, o apatinis - 10 mm. Spaudimą reikia matuoti ne tvankiame,bet ir ne šaltame kambaryje, praėjus mažiausiai 30 minučių po rūkymo, neperšalus, pailsėjus ir nesijaudinant.

Kraujospūdis — kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė. Jos priežastys nėra žinomos.

Naudinga 5 minutes prieš matuojant spaudimą atsipalaidavus pasėdėti šiltame kambaryje. Būtina pamatuoti 2 kartus ir nustatyti vidutinius rodiklius.

Lietuvoje tokiu sveikatos sutrikimu skundžiasi apie 33 procentai moterų ir 24 procentai vyrų. Matuojami du arteriniai kraujospūdžiai - sistolinis "viršutinis" ir diastolinis "apatinis". Žmonės, kuriems yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, dukart dažniau serga miokardo infarktu, 7 kartus dažniau smegenų insultu. Sergantieji lėtine arterine hipertenzija turi reguliariai kasdien, kai kada - net keliskart per dieną matuotis arterinį kraujospūdį.

Šiuos rodiklius reikia užrašyti, kad prireikus būtų galima parodyti gydytojui.