Sergant hipertenzija, slėgis visada padidėja
Turinys
- Dietary recommendations for pulmonary hypertension patients
- Nuorodos kopijavimas
- Patologijos priežastys
- Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti?
- 1. Kas yra kraujo spaudimas ir koks jis turėtų būti?
- – Kas lemia kraujospūdžio padidėjimą?
- Slėgio priežastys 140–90
- Pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui, tačiau kontroliuojama
Kraujo spaudimas — ką svarbu žinoti?
Dietary recommendations for pulmonary hypertension patients
Normalaus kraujospūdžio palaikymas yra svarbi mūsų kūno veikimo dalis, o padidėjęs kraujospūdis tampa nemenku gyvenimo trikdžiu. Trečdalis šalies gyventojų turi per didelį kraujo spaudimą ir tai yra pagrindinė širdies ligų — insulto, infarkto, lėtinės inkstų ligos, širdies nepakankamumo priežastis.
Jau daugelį metų nepakitusi išlieka ir pagrindinė Lietuvos gyventojų mirties priežastis — širdies ir kraujagyslių ligos, vien m. Labai svarbu turėti pagrindines žinias, susijusias su šiuo sutrikimu, į kurias atsižvelgus būtų galima laiku diagnozuoti ir skirti teisingą gydymą. Pateikiame atsakymus į svarbiausius su šia slėgis visada padidėja susijusius klausimus.
Nuorodos kopijavimas
Kas yra kraujo spaudimas ir koks jis turėtų būti? Kraujospūdis — kraujo spaudimas kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles.
Normalus kraujospūdžio sistolinis slėgis sergant hipertenzija mažesnis neio diastolinis slėgis — mažesnis nei 80 mm Hg. Tiesa, kraujospūdis nėra pastovus — užsiimant aktyvia veikla, patiriant stresą jis gali pakilti. Natūraliai kraujo spaudimas svyruoja ir dienos metu — dieną būna šiek tiek aukštesnis nei naktį, natūralus kitimas užfiksuojamas ir keičiantis metų laikams, tačiau turint aukšto kraujospūdžio ligą, aukštas spaudimas nekrenta net naktį, o tai jau yra patologija.
Kas yra sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas? Kraujospūdis fiksuojamas dviem žymenimis — sistoliniu bei diastoliniu kraujo spaudimu.
Patologijos priežastys
Viršutinis skaičius — sistolinis kraujospūdis — rodo didžiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, o slėgis visada padidėja skaičius — diastolinis sergant hipertenzija spaudimas — žymi mažiausią kraujo slėgį į kraujagyslių sieneles, kai širdis atsipalaiduoja. Kuomet pirmasis žymuo yra didesnis nei mm Hg ir diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą? Gydytojai ragina kraujospūdį matuoti reguliariai, naudotis kraujo spaudimo matuokliu sergant hipertenzija, taip galėsite geriau sekti situaciją.
Prieš matuodami bent 5—10 min. Matavimo metu nekalbėkite, o ranką atremkite taip, kad jūsų alkūnė būtų širdies lygyje.
Pasimatavę pirmą kartą, atlaisvinkite rankovę ir, palaukus kelias minutes, matuokite dar kartą. Jei rodmenys labai skiriasi, tuomet reikėtų matuoti trečią kartą ir išvesti jų vidurkį. Koks yra geriausias dienos laikas kraujo spaudimui patikrinti? Norėdami tinkamai pamatuoti kraujo spaudimą tam tikru laikotarpiu, gydytojai rekomenduoja tikrinti bent kelis sergant hipertenzija per dieną ir užrašyti rezultatus. Vėliau matuoti reikėtų kasdien tuo pačiu metu, kai pirmą kartą užfiksavote didžiausią skaičių.
Kas gali turėti įtakos kraujo spaudimo rezultatui? Matuojant rankos turėtų būti visada toje pačioje padėtyje.
Insultas Su hipertenzija vyrai dažnai vysto impotenciją, nes aukštas spaudimas turi neigiamą poveikį seksualinei sveikatai. Laivai praranda elastingumą, dėl kurio jie pradeda susiaurėti. Vaistus galima vartoti atsargiai ir tik prižiūrint gydytojams. Tokie rodikliai gali rodyti sunkių komplikacijų atsiradimą. Nedidelis padidėjimas nuo normos yra priimtinas trimestrui dėl antrojo kraujo tekėjimo etapo.
Prieš matuojant reikėtų bent pusvalandį negerti gėrimų su kofeinu, nesimankštinti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad sunkiai dirbant ar patyrus stresą spaudimas pakyla, o ramybės būsenoje ar miegant — atvirkščiai — sumažėja.
Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti?
Kuris svarbesnis — apatinis ar viršutinis — skaičius? Sistolinis kraujospūdis didžiausias skaičius arba didžiausias kraujo spaudimas, kai širdis suspaudžia ir stumia kraują aplink kūną yra svarbesnis nei diastolinis kraujospūdis apatinis skaičius arba mažiausias kraujospūdis tarp širdies plakimųnes jis geriausiai atskleidžia insulto ar infarkto riziką.
Jei padidėjęs sistolinis kraujospūdis, tačiau normalus arba žemas diastolinis kraujospūdis, tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija ISH. Šis sutrikimas fiksuojamas žmonėms senstant, jis padidina infarkto ar insulto riziką, todėl gydytis yra būtina. Kaip sužinoti, ar turiu aukštą kraujo spaudimą?
1. Kas yra kraujo spaudimas ir koks jis turėtų būti?
Dėl šios priežasties hipertenziją neretai diagnozuoja sveikatos priežiūros specialistas eilinės sveikatos patikros metu. Jei artimoje aplinkoje yra žmonių, susidūrusių su šiuo sutrikimu, itin svarbu atkreipti dėmesį ir į jūsų kraujospūdžio rodiklius. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija gali lemti ir genetiniai veiksniai — jeigu sirgo tėvai, vaikai turi didesnę galimybę susirgti taip pat.
Jeigu jūsų kraujospūdis yra ypač aukštas, gali kamuoti neįprastai stiprūs galvos skausmai, dažniausiai pakaušio srityje, krūtinės skausmas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai, taip pat galite prastai jaustis atlikdami fizinius pratimus. Jei jaučiate, kad turite kurį nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į šeimos daktarą.
Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis?
– Kas lemia kraujospūdžio padidėjimą?
Kas iššaukia aukštą kraujo spaudimą? Skiriamas dviejų tipų aukštas kraujospūdis: pirminė ir antrinė hipertenzija.
Esant pirminei hipertenzijai, ligos priežastys dažniausiai lieka neaiškios, o sutrikimas vystosi pamažu. Sergant antrine hipertenzija, galima nustatyti jos priežastis, dažniausios šios: inkstų arba skydliaukės sutrikimai, įgimti kraujagyslių defektai, obstrukcinė miego apnėja ir pan.
Neveiklumas, netinkama mityba, nutukimas, vyresnis amžius ir genetika — visa tai taip pat turi įtakos hipertenzijos vystymuisi.
Slėgio priežastys 140–90
Stresas yra dar viena priežastis, kuri turi įtakos nenormaliam kraujospūdžiui, todėl žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, turėtų išbandyti jogą ar meditaciją. Net ir toks paprastas dalykas kaip raminančios muzikos klausymas gali padėti nusiraminti po įtemptos dienos. Kodėl skiriasi kraujospūdžio rezultatai matuojant pas gydytoją ir namuose? Gydytojo kabinete ar eilėje prie kabineto pacientai dažnai patiria nervinę arba fizinę įtampą, todėl kraujospūdžio rodikliai gali nevalingai pakilti.
Pakilęs kraujospūdis – liga visam gyvenimui, tačiau kontroliuojama
Ar yra dieta, galinti palaikyti normalų kraujo spaudimą? Daugybė maisto produktų ir gėrimų gali padidinti kraujospūdį, jei jų suvalgoma per daug, todėl visada reikėtų turėti saiką. Norėdami gauti kalio, žmonės gali valgyti bananus, avokadus ir daugelį kitų vaisių ir daržovių.
Skaitykite forume: Dalintis: Arterinis kraujospūdis yra jėga, kuria iš širdies tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Jo dydis priklauso nuo širdies veiklos, cirkuliuojančio kraujo kiekio bei kraujagyslių tonuso. Todėl organizme kraujospūdis reguliuojamas keliais būdais: didinant ar mažinant širdies susitraukimų jėgą, cirkuliuojančio kraujo kiekį bei išsiplečiant ar susitraukiant arterijoms. Tai reguliuoja vegetacinė nervų sistema, dalyvaujant ir į kraują išsiskiriančioms biologiškai aktyvioms medžiagoms.
Vengiant riebaus maisto ir perdirbtų angliavandenių, kraujospūdis taip pat gali žymiai sumažėti. Atlikus tokius pakeitimus savo mityboje, kraujospūdis turėtų sumažėti maždaug 10 mm Hg. Tiems, kurie siekia mažinti kraujospūdį, būtų pravartu fiksuoti savo valgymo įpročius maisto dienoraštyje. Kokie fiziniai pratimai palaiko normalų kraujo spaudimą?
Beveik bet kokia fizinio krūvio forma gali padėti palaikyti tinkamą kraujospūdžio lygį. Pagal savo galimybes išbandykite aerobikos pratimus, bėgimą, vaikščiojimą, važinėjimą dviračiu ar plaukimą.
Būkite aktyvūs bent min. Ar orai turi įtakos kraujo spaudimui? Kaip hipertenzija trumpai keista, kraujo spaudimas gali pasikeisti kintant orui. Žinoma, kad kraujospūdis didesnis žiemą, o vasarą — žemesnis.