Lašai nuo hipertenzijos
Turinys
Ieškoti Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą? Lašai nuo hipertenzijos viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės.
Centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai
Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų.
Taip pat 33 proc. Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita.
Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai.
Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų.
Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.
Padidėjusio kraujo spaudimo pavojai: komplikacijos gali baigtis mirtimi ar neįgalumu
Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti.
Sveikatos kodas - kraujospūdžio mažinimo pratimas
Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas. Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį? Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis.
Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja.
Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.
Arterinė hipertenzija
Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos. Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis lašai nuo hipertenzijos kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.
Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę.
Procedūra Procedūra, kuri paprastai trunka 40—60 minučių, atliekama specialioje ligoninės patalpoje, vadinamoje širdies kateterizacijos laboratorija. Prieš operaciją prie Jūsų bus prijungta intraveninė linija, skirta skysčiams ir vaistams į veną leisti, taip pat bus stebimas Jūsų kraujospūdis ir širdies ritmas.
Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus. Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis 10—20 mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni.
Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais?
Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc. Kaip vertinti kraujospūdžio rodmenis? Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija m. Kaip sėkmingai kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį?
Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama.
Pirminė arterinė hipertenzija — nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais.
- Diagnozuok ligą pats Centrinio poveikio antihipertenziniai vaistai Šios grupės vaistai mažina padidėjusį kraujospūdį stimuliuodami centrinius alfa-2adreno - ir imidazolino I1 receptorius.
- AKF yra peptidildipeptidazė, kuri konvertuoja angiotenziną I į kraujagysles sutraukiantį angiotenziną II.
- Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais?
- Aukštas kraujospūdis: vaistai iš virtuvės ir gamtos Jeigu vargina aukštas kraujospūdis, vietoj kavos rytais gerkite žaliosios arbatos.
- Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 proc.
- Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais? | jusukalve.lt
- Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą? - jusukalve.lt
- - У меня к вам предложение.
Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų — elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos — rezultatus.
Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą.
