Inkstų hipertenzija ir jos gydymas

Izoliuota sistolinė hipertenzija: gydymo nauda inkstų funkcijai Klinikinių tyrimų, kurie analizuotų negydytos izoliuotos sistolinės hipertenzijos ir jos gydymo įtaką inkstų veiklai, atlikta nedaug.

Daugumoje šių tyrimų arterinei izoliuotai sistolinei hipertenzijai ISH gydyti buvo vartojami diuretikai, beta adrenoblokatoriai arba abiejų šių vaistų deriniai. Keliais tyrimais buvo įrodytas galimas inkstus tausojantis renoprotekcinis kalcio kanalų blokatorių poveikis.

Viename didelės imties arterinės hipertenzijos klinikinių tyrimų Syst-Eur papildomai post hoc analizei angl. Tyrimo pradžioje 10,3 proc.

Siekta, kad sistolinis kraujospūdis sėdint sumažėtų 20 mm Hg arba daugiau iki mažesnio nei mm Hg lygio. Kreatinino koncentracija buvo nustatoma tyrimo pradžioje, o po to dar mažiausiai vieną kartą iki tyrimo pabaigos. Cukriniu diabetu sergančiųjų grupei priskirti asmenys, kurie: „.

Inkstų veikla vertinta pagal šiuos kriterijus: „. Placebo grupėje dalyvavoo aktyvaus gydymo grupėje — pacientai, sergantys ISH. Tyrimo bei pacientų stebėjimo trukmė — 1—5 metai.

Inkstų veiklos kitimai Placebą vartojusių pacientų grupėje lengvas inkstų nepakankamumas IN išsivystė 13, o aktyvaus gydymo grupėje — 5 pacientams vienas jų vartojo ir hidrochlortiazido.

Aktyvus ISH gydymas inkstų disfunkcijos dažnumą sumažino iki 64 proc. Aktyvus gydymas proteinurijos dažnumą sumažino iki 33 proc.

CD sirgusių pacientų grupėje, lyginant su CD nesirgusiais asmenimis, tyrimo pradžioje reikšmingai dažnesnė buvo proteinurija atitinkamai 14,5 ir 8,2 proc. Kreatinino koncentracija tyrimo pradžioje CD sirgusių ir CD nesirgusių pacientų grupėse statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Tyrimo pradžioje 8,9 proc.