Hipertenzijos spaudimas ir

Nerimą kelia faktas, jog nemaža dalis žmonių, pajutę pirmuosius šios ligos simptomus, nėra jų linkę sieti su padidėjusiu kraujospūdžiu arba yra įsitikinę, jog nemalonūs pojūčiai praeis savaime.

Tačiau tai — ne vienintelis atvejis, su kuriuo susiduria pacientai. Neretai progresuojanti arterinė  hipertenzija  būna besimptomė, todėl pacientas nesikreipia į gydytojus, tačiau tuo metu jau vyksta neigiami pokyčiai gyvybiškai svarbiuose organuose — širdyje, smegenyse, inkstuose, kraujagyslėse, akyse.

Ligą atpažinti nesunku, pagerinti gyvenimo kokybę — taip pat. Sužinokite, kaip tai padaryti! Dažniausi arterinės hipertenzijos simptomai: Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; Dusulys fizinio krūvio metu; Koordinacijos sutrikimai; Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo — gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.

Nors šie simptomai sukelia nemalonius pojūčius, tam tikra prasme galima hipertenzijos spaudimas ir, kad juos pajutusiam pacientui pasisekė — pastebėjus bent keletą iš jų, bus galima kreiptis į gydytojus, kurie išsiaiškins tikrąsias priežastis. Jei pacientui įtariama arterinė hipertenzija, kraujospūdis bus stebimas tam tikrą laiko tarpą tai gali užtrukti net ir kelis mėnesius.

Registracija internetu Arterinė hipertenzija, dar žinoma kaip aukštas kraujo spaudimas, yra dažna būklė, kai iš širdies tekantis kraujas dideliu slėgiu spaudžia arterijų sieneles, ilgainiui galinti sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies ligas. Kraujospūdį lemia tiek širdies pumpuojamas kraujo kiekis, tiek arterijų atsparumas kraujo tėkmei. Kuo daugiau kraujo pumpuoja širdis ir kuo siauresnės arterijos, tuo aukštesnis kraujo spaudimas. Galima metų metus turėti aukštą kraujospūdį, bet nejausti jokių simptomų. Net nesant simptomams, kraujagyslių ir širdies pažeidimai vystosi ir gali būti aptinkami.

Tokiu būdu bus nustatomas įprastas paciento kraujospūdis bei diagnozė išimtis — kraujospūdis neturėtų būti matuojamas, o diagnozė — nustatoma tais atvejais, jei organizmas susidūrė su ekstremaliomis situacijomis, pavyzdžiui, buvo patirtas didelis emocinis ar fizinis krūvis, stresas, nemigos naktis ir t.

Svarbu pažymėti, kad siekiant nustatyti tiksliausią diagnozę bei parinkti geriausius gydymo sprendimus, labai svarbi yra ne tik gydytojo kabinete, bet ir namuose įvairiu paros metu užfiksuota informacija apie kraujospūdžio rodiklius.

Kalbant apie hipertenziją, svarbu įvardinti ir dar kelias sąvokas. Tai — balto chalato hipertenzija  gydytojo kabinete užfiksuojamas aukštas paciento kraujospūdis, tačiau namuose jis būna normalus ir slaptoji hipertenzija, kuomet įvardijamas atvirkštinis procesas namuose paciento kraujospūdis būna aukštas, tuo tarpu gydytojo kabinete — užfiksuojami normalūs rodikliai. Ir net tuo atveju, jei žmogus jaučiasi puikiai, vertėtų bent kartais pasimatuoti kraujospūdį, o pastebėjus pokyčius, kreiptis į gydytoją.

Nuo spalio 1 dienos turėtų įsigalioti nauja pacientų, sergančių padidėjusiu kraujospūdžiu, tvarka.

Skirkite daugiau dėmesio savo sveikatai ir įsitikinkite, ar jūsų kraujospūdis yra normalus. Priešingu atveju, gyvenimo kokybė suprastės, o laiku negydoma arterinė hipertenzijos spaudimas ir gali sukelti šias komplikacijas: Asteroskleozę.

1. Galvos širdis rankų sveikatos iliustracijos
2. 2 laipsnio hipertenzija 3 hsn rizika
3. Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) - „Gijos Klinikos“ Kaunas
4. Arterinė hipertenzija ir nėštumas - VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė
5. Kas sudaro paslaugos kainą?
6. Arterinė hipertenzija