Hipertenzija koks jos pavojus, Padidėjęs kraujospūdis: dažnai nejaučiamas, bet labai pavojingas žudikas

• Arterinė hipertenzija – pavojinga padidėjusio kraujospūdžio liga | jusukalve.lt
• Naproksenas nuo hipertenzijos
• Medicinos svetainėse apie hipertenziją

Hipertenzija — tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, pagrindiniai vaistai hipertenzijai gydyti ir širdies nepakankamumo išsivystymui.

Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis. Tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis.

Pasak visuomenės sveikatos specialistės Alinos Didžiokienės, ypač pavojinga yra tai, jog daugelis žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino — nieko savo gyvensenoje nekeičia tol, kol gerai jaučiasi. Jei kraujospūdis per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių įvairiuose organuose.

Skaičiuojama, kad hipertenzija serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 proc. Lietuvoje padidėjęs kraujo spaudimas yra nustatytas apie 50—60 proc. Sulaukus 35 metų amžiaus kiekvienas žmogus bent 1 kartą per metus turėtų pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą. Serga, bet nežino Tarptautinė hipertenzijos draugija yra nustačiusi, kad svarbiausia kovos su padidėjusiu kraujo spaudimu priemonė — žmonių informuotumas. Norint išvengti padidėjusio kraujospūdžio sukeliamų susirgimų, būtina gerinti viso pasaulio žmonių žinias apie hipertenziją.

Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Nenustatyta, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti širdies raumens infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, širdies nepakankamumą, regos sutrikimą.

Kraujo tėkmės hipertenzija koks jos pavojus kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja, todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, vadinamas diastoliniu.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mm Hg. Ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, atsiradęs dėl nenustatytos konkrečios priežasties iki 90 proc. Kraujospūdis gali didėti dėl simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių hipertenzija koks jos pavojus įtakos, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimo, druskos bei skysčių susikaupimo organizme ir kt.

Pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos paplitimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus. Pirmuosius 15—20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio pokyčiai, inkstų ir regėjimo pokyčiai, kraujagyslių pažeidimai, dar vėliau — krūtinė angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies nepakankamumas.

• Padidėjęs kraujospūdis: dažnai nejaučiamas, bet labai pavojingas žudikas
• Mityba sergant diabetu ir hipertenzija
• Ar po širdies priepuolio yra kokių nors sveikatos problemų

Lietuvoje net 33 proc. Pirminės arterinės hipertenzijos atsiradimo rizikos veiksniai: rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa.

Pomėgis valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius, taip pat svarbus kraujospūdžio didėjimui.

Ryšys tarp AKS dydžio ir širdies ir kraujagyslių ligų yra tiesioginis — tiek sistolinio, tiek diastolinio AKS padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl itin svarbu koreguoti rizikos veiksnius, didinančius AKS, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Prevencija Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2—4 kartus per metus. Todėl būtina šviesti gyventojus, motyvuoti matuotis arterinį kraujo spaudimą ir mokyti įvertinti asmeninius matavimo duomenis.

Žinoma, jog ypač rizikingas yra naktinis kraujospūdžio padidėjimas. Naktinė hipertenzija ypač pakenkia vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims.

Persirgtos inkstų ar kitos ligos kraujospūdžio padidėjimą sukelia rečiau — tai sudaro apie 10 proc. Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai — tai dar ne liga.

Pavojai, tykantys sergančiųjų arterine hipertenzija

Taip gali atsitikti susijaudinus, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kraujospūdį tiksliau įvertinti galima jį reguliariai matuojant namuose. Matuoti reikia negėrus kavos, pailsėjus 10—15 min.

Tiems, kuriems rekomenduojama reguliariai sekti savo arterinį kraujo spaudimą,  matuoti reikia porą kartų per dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte, tik atsibudus, ir vakare, po darbo dienos. Jei kraujospūdžio padidėjimas išlieka, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti kraujospūdžio mažinimo būdus.

1. Pagalba širdžiai per vasaros karščius Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai.
2. Vis dėlto, situacija mūsų šalyje rodo, jog žinių apie aukštą kraujo spaudimą ir su tuo susijusias pasekmes gyventojams trūksta.
3. Kaip ir kur dėti dėles dėl hipertenzijos
4. Naujienos Arterinė hipertenzija ir nėštumas Per mažas kraujospūdis pavojaus nekelia, jis tik slopina, moteris jaučiasi pavargusi, išsekusi.