Hipertenzija kas yra

Ko imtis, kad kraujo spaudimas nekeltų rizikos gyvybei: kasdien vadovaukitės 4 gydytojo Morozovo patarimais   Nors dažnai manoma, kad hipertenzija yra vyresnių žmonių liga, specialistai pastebi, kad ši liga neretai užklumpa ir jaunesnius.

Šiandien padidintas arterinis spaudimas nustatomas ir vaikystėje, paauglystėje, todėl būtina kraujo spaudimą matuoti net esant gerai sveikatos būklei.

Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, tad kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu, rašoma pranešime spaudai. J ono Jarašūno teigimu, nors dažnai žmonės visiškai nejaučia šios ligos ir net nežino, jog ja serga, hipertenzija iš tiesų labai pavojinga.

Pasak kardiologo, hipertenzija yra didžiausias rizikos veiksnys, t. Bėda, jog dažnai padidėjusio kraujo spaudimo žmonės nejaučia, ir būtent dėl to hipertenzijos žmonės negydo labai ilgą laiką, o tuomet padidėjęs spaudimas negrįžtamai pažeidžia kraujagysles, sukeldamas minėtas komplikacijas — infarktą, insultą, širdies ritmo sutrikimus, inkstų pažeidimą.

Hipertenzija Hipertenzija Aukštas kraujo spaudimas yra gana dažnai pasitaikanti būklė, kai jėga, kuria kraujas spaudžia jūsų kraujagysles, tokia didelė, kad ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ligas.

Hipertenzijos paplitimas Lietuvoje yra didžiulis — daugiau negu pusė visų perkopusių 50 metų žmonių Lietuvoje turi padidėjusį kraujospūdį. Jonas Jarašūnas. Tačiau, pasak patyrusio specialisto, nors hipertenzija yra pats didžiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tačiau gera žinia ta, jog ši liga priskiriama modifikuojamiems rizikos veiksniams.

Nepaisant to, Lietuvoje ir visame pasaulyje hipertenzijos gydymui neskiriamas pakankamas dėmesys. Tyrimai rodo, jog iš visų gydomų pacientų tik kiek mažiau negu pusei pasiekiamas tikslinis kraujospūdis.

Taigi, jeigu žiūrėtume statistikos suvestinę — pusė pacientų net nežino, jog serga, t. Prie šios prastos statistikos prisideda ir tai, jog hipertenzija yra pakankamai nedėkinga liga gydymui — pacientai dažnai neturi simptomų, jaučiasi gerai, dėl to nėra pakankamos motyvacijos gydytis.

Pinterest Širdies ir kraujagyslių ligos — itin klastingos ir kasmet visame pasaulyje pasiglemžia neįtikėtinai daug gyvybių.

Taip pat vis dar gajus klaidingas supratimas, jog hipertenzija yra išgydoma tarsi kokia infekcinė liga — pagėriau vaistus, pasigydžiau, kraujospūdis sumažėjo, ir viskas, pasveikau. Iš tikro pirminė arterinė hipertenzija yra lėtinė liga, ir dažniausiai vaistus tenka vartoti nuolatos visą gyvenimą.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes.

Greta medikamentinio gydymo taip pat labai svarbus hipertenzija kas yra gyvensenos keitimas: reguliarus fizinis aktyvumas; druskos ribojimas maiste; žalingų įpročių atsisakymas.

Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje visas dėmesys vis dar nukreiptas į koronaviruso suvaldymą, apribota nebūtina medicininė pagalba. Tačiau, pasak gydytojo, nors dėmesys šiuo metu sukoncentruotas į koronavirusu sergančius pacientus, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai niekur nedingo, jų yra daug.

Tikėtina, kad hipertenzija kas yra šiais metais Lietuvos mirštamumo statistikos pirmoje vietoje bus širdies ir kraujagyslių ligos. Bent jau Klaipėdoje šiuo metu matomas besikreipiančių kardiologinių pacientų gausėjimas, ir šie pacientai dažnai būna sunkesni, dekompensuoti, širdies ligos užleistos.

Klausk psichoterapeuto Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Privalote įsidėmėti 3 taisykles, jei norite išspręsti problemą Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.