Hipertenzija 1 laipsnio lengva. Kas yra 1 laipsnio hipertenzija
Turinys
- Tinkamas gyvenimo būdas ir geri įpročiai padės asmeniui išlikti sveikam iki senatvės.
- Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti? - jusukalve.lt
- Arterinė hipertenzija: paprastai nustatoma, bet ne visada gydoma | Sveikata visiems
- Kas yra 1 laipsnio hipertenzija - Hipertenzija November
- Vyresnių žmonių arterinės hipertenzijos gydymas lerkanidipinu | jusukalve.lt
Ligą svarbu pričiupti laiku, bet ar įmanoma? Išryškėjus ligos hipertenzija 1 laipsnio lengva, ankstyva diagnostika jau vėluoja Pirmo laipsnio hipertenzija ne iš karto pasireiškia šiai ligai būdingais simptomais.
Kas yra arterinė hipertenzija
Žmogus gali jaustis gerai, net neįtardamas, jog serga šia liga. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: žmogaus savijauta, gyvensenos ypatumai, aplinka, arterinio kraujospūdžio įvertinimas, gretutinės ligos.
Pirmiausia žmogus įvertina savo savijautą ir jeigu jis jaučiasi gerai, galvoja, kad ligų ieškoti neverta. Ligos pradžioje, nors kraujospūdis esti padidėjęs, arterinė hipertenzija jokių simptomų gali nesukelti, todėl dažnai į padidėjusį kraujospūdį žmogus nekreipia dėmesio arba prisigalvoja priežasčių, kurios galėjo jį sukelti.
Donatas Inčiūra
Priežastys, galėjusios sukelti arterinę hipertenziją, dažniausiai identifikuojamos per vėlai, kai jau pasireiškia intensyvūs simptomai, būdingi antro ar net trečio laipsnio arterinei hipertenzijai. Kai išryškėja simptomai, tai reiškia, kad jau nukentėjo koks nors organas, o ankstyva arterinės hipertenzijos diagnostika jau vėluoja. Dažniausiai arterinės hipertenzijos simptomai galvos skausmai, galvos svaigimas, širdies skausmai, širdies nepakankamumas, permušimai, inkstų funkcijos nepakankamumas pasireiškia esant net ir nelabai dideliam arteriniam kraujo spaudimui, tačiau didėjant hipertenzijos laipsniui pasekmės taip pat sunkėja.
Skaitykite forume: Dalintis: Apibrėžimas.
Profilaktinio patikrinimo metu ligą anksčiau diagnozuoti įmanoma Profilaktinių patikrinimų metu būtina išsamiai įvertinti visus rizikos veiksnius, ligos ir gyvenimo anamnezę bei vyraujančius simptomus. Pirmo laipsnio arterinės hipertenzijos diagnostika yra sudėtinga, nes vien tik vertinant arterinio kraujo spaudimo padidėjimą dar nereiškia, neurozė ir hipertenzija sergama hipertenzija.
Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mmHg.
Arterinis kraujospūdis — nepastovus rodiklis, todėl jis dažnai kinta net ir sveikam žmogui, todėl tikslingai įvertinti kraujospūdį galima tik po keliolikos dienų, kai keletą kartų per dieną, vienodomis sąlygomis vykdomi matavimai. Objektyviai sekti ir įvertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima reguliariai jį sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu.
Profilaktinių sveikatos patikrinimų metu arterinė hipertenzija diagnozuojama šauktiniams į kariuomenę bei donorams, kurie prieš tai net neįtarė, kad gali sirgti šia liga. Arterinė hipertenzija diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei, pakartotinai matuojant kraujospūdį, jis nuolatos būna padidėjęs.
Kaip 1 laipsnis skiriasi nuo likusio laipsnio
Dažniausiai Lietuvoje diagnozuojama antro arba trečio laipsnio arterinė hipertenzija, kai žmogus skundžiasi ligai būdingais simptomais bei itin pablogėjusia savijauta. Civilizuoto žmogaus požymis — kraujospūdžio tikrinimas savo iniciatyva arba pats sau, laikantis matavimo hipertenzija 1 laipsnio lengva.
Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos grėsmės Kuo anksčiau diagnozuoti ligą yra labai svarbu, nes sergant arterine hipertenzija, liga gali pažeisti centrinę nervų sistemą, širdį, kraujagysles, bei inkstus.
Organų taikinių pažeidimai, deja, dažniausiai išryškėja jau per vėlai. Šiuo atveju taip pat yra labai svarbios ir arterinės hipertenzijos priežastys.
Susijusios ligos
Jei yra ligos paveldėjimo rizika, o taip pat gretutinės ligos cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų ligostai žmogus turi reguliariai ir kryptingai tikrinti arterinį kraujospūdį bei profilaktiškai tikrintis pas gydytojus.
Tuomet net ir pirmo laipsnio arterinę hipertenziją įmanoma diagnozuoti.
Tačiau, jei arterinės hipertenzijos priežastimis tampa žmogaus gyvenimo būdas, psichologinės savybės, intelekto lygis, ligą diagnozuoti sunku, nes nejausdamas jokių ligos simptomų, žmogus nenori nieko keisti. Derėtų suprasti, kad dauguma ligų pasireiškia dėl žmogaus netaisyklingo gyvenimo būdo. Žmonės dažnai neįvertina hipertenzijos grėsmės, o pavėluotas kreipimasis į gydytojus dažnai priverčia žmogų susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais.
- Mat nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažnai mirštama, o arterinė hipertenzija svarbiausia jų priežastis.
- Izoliuota sistolinė ir „balto chalato“ hipertenzija: gydymo pasirinkimas | e-medicina
Kuo anksčiau diagnozavus ir pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydoma liga progresuoja, išauga miokardo infarkto ir kraujo išsiliejimo į smegenis ar kitų grėsmingų komplikacijų rizika.
Laiku diagnozuoti ligą kaimo žmogui sudėtingiau Arterinės hipertenzijos sergamumo kaime ir mieste rodiklių skirtumų palyginti negalime, nes nėra tikslių duomenų. Tačiau įvertinant ligos priežastis bei diagnostikos galimybes, galima teigti, jog kaime dažniau ir intensyviau sergama arterine hipertenzija.
Atstumas iki gydymo įstaigų, profilaktinių patikrinimų stoka kaimo žmogui arterinės hipertenzijos diagnostiką ir gydymą atitolina.
Raktiniai žodžiai
Laiku diagnozuoti kaimo žmogui ligą pasidaro sunku ne tik dėl diagnostinės įrangos prieinamumo, bet ir kaimo žmonių gyvenimo sąlygų: prastos materialinės padėties, žemesnio intelekto lygio, supratimo, kokią grėsmę arterinė hipertenzija kelia žmogaus sveikatai. Negydomi infekcijos židiniai, higienos stoka, parodontozė, mitybos įpročiai, žalingi įpročiai, skurdas negrįžtamai pakenkia organams, o gydytojo konsultacija bei išsami diagnostika tampa sunkiai pasiekiami.
Ne vien tik gydytojas gali diagnozuoti ligą bei skirti efektyvų gydymą, tai priklauso ir nuo žmogaus požiūrio: ar jis nori pats pasikeisti, keisti savo gyvenimo būdą, įpročius. Inga Markūnaitė.
