Gysločio nuo hipertenzijos. Slėgio priežastys 140–90

Padidėjęs kraujo spaudimas — ką kiekvienam svarbu žinoti? Maždaug trečdalis 25—65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos padidėjusio arterinio kraujo spaudimo.

Gyslotis: augalas, kuriam pagyrų nebus per daug

Tai viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu. Print 0 Sergamumo mastai didėja Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų.

Taip pat 33 proc. Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita.

Nuo vaikystės žiniomas gyslotis — geras vaistas Gysločių preparatai naikina mikrobus, valo kraują, laisvina vidurius, padeda atsikosėti, ramina. Gysločiai — vieni seniausiai vartojamų vaistinių augalų, apie kurių gydomąsias savybes žinoma nuo neatmenamų laikų. Europiečiai ir arabai gysločiais gydė žaizdas, uždegimus, dizenteriją, stabdė kraujavimą. Gysločiai — daugiamečiai gyslotinių šeimos žoliniai augalai, paplitę mūsų šalyje. Lietuvoje aptinkamos keturios gysločių rūšys: plačialapiai, siauralapiai, trumpakojai plaukuotieji ir smiltyniniai.

Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc.

Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Arterinei hipertenzijai gydyti

Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.

Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.

Ką daryti, kai spaudimas yra nuo 140 iki 90, ir ar tai pavojinga?

Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos.

Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja. Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo.

Plačialapio gysločio lapai

Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną — ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.

Kardiologė V. Milašienė pastebi, kad arterinio kraujo spaudimo rodmenys, uždėjus aparatą ant skirtingų rankų, gali skirtis geriamasis vanduo nuo hipertenzijos mmHg, tad patariama matuoti ant tos rankos, kur rezultatai būna blogesni. Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Ši būklė būdinga apie 10 proc.

Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija

Atlikti moksliniai tyrimai gysločio nuo hipertenzijos, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Pirminė arterinė hipertenzija — nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais. Jų yra kelios grupės.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti? | jusukalve.lt

Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų — elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos — rezultatus. Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą. Rašyti komentarą