Ar galima ilgai gyventi sergant hipertenzija

Dar ilgai gyventi galėjusius vyrus mirtis šienauja netikėtai: kodėl taip atsitinka ir ar įmanoma išvengti?

Statistikos duomenimis apie 30 procentų nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 procentų ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo.

Kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: iš savo valgiaraščio išbraukite kai kuriuos produktus

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja — nuo m. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. Tačiau reiktų neprarasti budrumo ir atkreipti dėmesį į tokius, širdies neurozė ir hipertenzija, nekaltus dalykus kaip gyvenimo būdas ir vartojami maisto produktai.

• Pagyvenę žmonės, sergantys hipertenzija
• Aukštas kraujospūdis vadinamas tyliuoju žudiku, nes galime nė nejusti, kad sergame arterine hipertenzija.
• Pagalba širdžiai per vasaros karščius Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai.
• Hipertenzija lozap plus
• Hipertenzija su sunkiąja miastenija
• Arterinė hipertenzija kartais pasireiškia ir vaikystėje

Laikiną kraujo spaudimo padidėjimą gali nulemti poilsio ir miego stoka, nervinė įtampa, netgi sezoniškumas. Reikėtų atkreipti dėmesį net ir į maisto produktų ar maisto papildų sudedamąsias dalis.

Anot jos, neretai pasitaiko atvejų, kai pacientams, iš tikrųjų turintiems aukštą kraujospūdį, nepasireiškia jokie simptomai. Pacientai, turintys aukšto kraujospūdžio diagnozę, anot jos, turėtų dažniau matuotis spaudimą, kasdien po kartus, o pacientai, kurių skalė yra normos ribose, rekomenduotina pasitikrinti bent jau kas 3 metus.

Laiku nesureagavus — komplikacijos Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis dar vadinamas viršutiniu visada yra aukštesnis, o diastolinis apatinis — žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu.

Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai — žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus — jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių. Pagrindiniai padidėjusio kraujospūdžio išsivystymo rizikos veiksniai — amžius ir paveldimumas.

Arterinė hipertenzija kartais pasireiškia ir vaikystėje, ir paauglystėje

Pasaulio sveikatos duomenimis, aukštas kraujo spaudimas labiau paplitęs tarp suaugusių vyrų nei moterų, tačiau moterims virš 55 m. Nervinė įtampa, stresas, miego sutrikimai ir knarkimas, dėl kurio žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, netinkama mityba, kurioje gausu druskos ir riebalų, nuolatinis alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris ir nutukimas taip pat gali turėti įtakos sutrikusio kraujospūdžio išsivystymui.

Didesnę riziką kraujospūdžio sutrikimams turi ir pacientai, sergantys cukriniu diabetu. Tuomet būtinas vaistų suderinamumas vartojantiems insuliną ir cukraus kiekio reguliavimas organizme. Kai ši jėga pasiekia aukštą lygį, tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies nepakankamumas, regos sutrikimai, insultas ar netgi įvairias inkstų ligas.

Arterinė hipertenzija

Nuo miego kokybės iki subalansuotos mitybos Su kraujo spaudimu susijusiems sutrikimams gydyti dažniausiai skiriami keli būdai. Pacientams, turintiems šiek tiek didesnį kraujo spaudimą ir turintiems mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rekomenduojama tiesiog pakeisti ar galima ilgai gyventi sergant hipertenzija būdą, o pacientams, turintiems pastovų ir aukštą kraujospūdį, skiriami vaistiniai preparatai.

Tokie pasivaikščiojimai ypač naudingi vyresnio amžiaus žmonėms. Anot jos, kraujospūdžio sutrikimams malšinti padeda svorio reguliavimas, miego kokybė, reguliari mankšta, įvairūs atpalaiduojamieji pratimai, joga.

Pacientai, kuriems skiriamas medikamentinis gydymas, turėtų ypatingai atkreipti dėmesį į savo sveikatą ir nuolat ją stebėti.

Dėl to prieš skiriant tokius vaistus turėtų būti atlikti visi reikalingi kraujo tyrimai. Klausk psichoterapeuto Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.