Apie hipertenziją ir hipotenziją

Atsistojus, veikiant gravitacijos jėgoms, kraujo susitvenkia kojų ir dubens venose. Mažiau kraujo grįžta iš venų į širdį ir sumažėja minutinis širdies tūris, dėl to mažėja kraujospūdis.

Sumažėjus kraujospūdžiui, baroreceptoriai, esantys aortos lanke ir glomus caroticus, aktyvina autonominius refleksus, kurie greitai normalizuoja kraujospūdį, sukeldami laikiną tachikardiją. Šią refleksinę reakciją užtikrina simpatinė nervų sistema, skatindama išsiskirti katecholaminus, dažnindama širdies susitraukimus, didindama kraujagyslių tonusą, miokardo inotropiją, širdies išmetimo tūrį.

Kadangi slopinamas n. Ilgiau išliekant vertikaliai kūno padėčiai, didėja antidiurezinio hormono sekrecija ir aktyvinama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema, dėl to organizme susilaiko natrio bei vandens ir padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris. Jei yra pažeista aferentinė, centrinė ar eferentinė šio autonominio reflekso lanko dalis, sutrikę miokardo kontrakcija ir kraujagyslių tonuso reguliavimas, sumažėjęs cirkuliuojančio kraujo tūris hipovolemija arba neadekvatus hormoninis atsakas į pasikeitusią kūno padėtį, homeostazės mechanizmai nepajėgia palaikyti mažėjančio kraujospūdžio.

OH simptomatiką sukelia su ja susijusi smegenų hipoperfuzija.

Dažniausia simptominės OH priežastis yra hipovolemija. Ūminė ar poūmė hipovolemija dėl kraujavimo, stipraus vėmimo, viduriavimo ar prakaitavimo, taip pat dėl hiperosmosinės diurezės, sergant dekompensuotu cukriniu diabetu, gali sukelti ortostatinės hipotenzijos reiškinius net ir nesutrikus autonominiams refleksams. Neretai hipovolemiją provokuoja vartojamos didelės diuretikų dozės. Santykinė hipovolemija gali atsirasti dėl vazodilatacinio antiangininių nitratų, kalcio kanalų blokatorių ar angiotenziną konvertuojančio fermento AKF inhibitorių poveikio.

Hipovolemijos ir OH, susijusios su sumažėjusiu vazomotoriniu tonusu, priežastis gali būti ir ilgalaikis gulėjimas lovoje. Neurologinės ligos, pažeidžiančios autonominę nervų sistemą, sutrikdo autonominio kraujospūdžio reguliavimo reflekso funkciją ir adrenerginį atsaką į žmogaus atsistojimą.

Šiuo mechanizmu paaiškinama ortostatinė hipotenzija sergant diabetine autonomine neuropatija, amiloidoze, porfirija, siringomielija, trauminiu skersiniu mielitu, B12 vitamino deficito anemija, alkoholine polineuropatija, esant Guillain-Barre sindromui, Riley-Day sindromui šeiminei disautonomijai. Nutrūkusiu simpatinio reflekso lanku aiškinama OH ir sergant pirminėmis neurologinėmis ligomis, sukeliančiomis kraujospūdžio reguliacijos nepakankamumą.

Ūminės disautonomijos priežastis nėra visiškai aiški. Kartais šis sindromas laikomas Apie hipertenziją ir hipotenziją Barre sindromo variantu. Manoma, kad, sergant ūmine disautonomija, pažeidžiamos presinapsinės autonominių ganglijų terminalės.

Neaišku, kokį vaidmenį šiame patologiniame procese vaidina infekciniai ir imuniniai veiksniai, tačiau centrinės nervų sistemos pažeidimų, sergant šia liga, nebūna. Grynojo autonominio nepakankamumo etiologiniai veiksniai neaiškūs. Sergant pirminėmis lėtinio autonominio nepakankamumo ligomis, dažniausiai nustatoma nugaros smegenų intermediolateralinės kolonos smulkiųjų simpatinių neuronų degeneracija.

Kai yra grynasis autonominis nepakankamumas, be šių pokyčių, nustatoma ir paravertebralinių simpatinių ganglijų neuronų degeneracija. Sergant multisistemine atrofija, patologiniai nervų sistemos pokyčiai neapsiriboja intermediolateralinės kolonos sutrikimais, šiai ligai būdingi plačiai išplitę degeneraciniai galvos smegenų pokyčiai.

Klinikinė ligos simptomatika priklauso nuo pažeistų smegenų sričių. Nustatoma pamato mazgų, tilto, smegenėlių, substantia nigra, locus ceruleus, Edinger- Westphal branduolio, pagumburio, gumburo, vestibulinių branduolių neuronų degeneracija.

Smegenų hipoperfuzija pasireiškia silpnumu, nuovargio jausmu, mieguistumu, žiovavimu, nesisteminiu galvos svaigimu, pykinimu, išblyškimu, tamsumu akyse ir neaiškiu matymu, pablogėjusia klausa, sumažėjusiu sąmonės lygiu bei kitais simptomais, atsirandančiais atsistojus.

Kai kurie ligoniai skundžiasi vertikalioje padėtyje pasireiškiančiais nemaloniais jutimais galvoje ir kakle, tvinkčiojimu galvoje, negalėjimu sutelkti dėmesį. Kai yra stipri smegenų hipoperfuzija, galima apalpimas sinkopė.

Grynasis autonominis nepakankamumas yra sindromas, sudarytas iš ortostatinės hipotenzijos, sutrikusios vyzdžių inervacijos, seksualinės disfunkcijos, prakaitavimo ir šlapimo nelaikymo.

Somatinių neurologinių sutrikimų, sergant šia liga, nebūna.

Įvardijo, kas turi didesnį polinkį susirgti alkoholizmu: vieni greičiau įklimpsta, kiti greičiau išgyja   55 Galiausiai mes ir patys jaučiame sąsają tarp miego ir gebėjimo aktyviai dirbti dienos metu - trūkstant miego ima varginti pykinimas, bloga nuotaika, irzlumas, dirglumas. Tačiau tai trumpalaikiai simptomai, kuriuos dažnas užmiršta po gero kitos nakties miego. Antra vertus, užsitęsęs miego sutrikimas gali įtakoti ilgalaikius organizmo pakitimus ir ligų, tokių kaip hipertenzija, išsivystimą, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, jog suaugusiems asmenims pakankama miego trukmė svyruoja tarp valandų.

Ši liga prasideda vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms. Jai būdinga paciento poganglinių neuronų degeneracija ir maža noradrenalino koncentracija plazmoje gulint.

Ir grynajam autonominiam nepakankamumui, ir ūminei bei poūmei disautonomijai būdingi kardiovaskuliniai reiškiniai — ortostatinė hipotenzija su nepakankamu kompensaciniu širdies susitraukimų padažnėjimu atsistojus. Kartais būna gastroparezė, pasireiškianti pykinimu ir vidurių užkietėjimu. Pilvas gali būti išsipūtęs, palpacija gali sukelti diskomfortą.

Neretai susilaiko šlapimas. Prakaitavimo sutrikimai pasireiškia karščio ar fizinio krūvio netoleravimu.

Ligonio oda gali būti karšta ir  ar sausa. Retkarčiais sutrinka autonominė akių inervacija. Vyrams dažni erekcijos ar ejakuliacijos sutrikimai.

Jei ortostatinę hipotenziją lydi parkinsonizmas, smegenėlių disfunkcija ar piramidinė simptomatika, ligonis greičiausiai serga pirmojo laipsnio hipertenzija ir gydymas. atrofija. Sergančio multisistemine atrofija ligonio noradrenalino koncentracija plazmoje gulint yra normali arba padidėjusi.

Ūminės pradžios disautonomija gali prasidėti ortostatine hipotenzija ar OH kartu su nestipriais sensoriniais ar motoriniais sutrikimais. Kartais liga būna panaši į Guillain-Barre sindromą, kai vyrauja autonominė disfunkcija.

Antrinis autonominės nervų sistemos nepakankamumas dėl sisteminės ligos, pažeidžiančios periferinę nervų sistemą, yra daug dažnesnė ortostatinės hipotenzijos priežastis negu pirminis neurogeninis autonominis nepakankamumas. Dažniausios periferinės nervų sistemos ligos, sukeliančios ortostatinę hipotenziją, yra diabetinė neuropatija, Guillain-Barre sindromas ir alkoholinė polineuropatija. Autonominė neuropatija kartais gali būti pirmasis periferinės nervų sistemos pažeidimo požymis sergant cukriniu diabetu.

Tačiau dažniausiai autonominė neuropatija lydi tipinę distalinę simetrinę polineuropatiją. Ligoniams, sergantiems autonomine disfunkcija, su ortostatine hipotenzija neretai kartu būna gulimos padėties hipertenzija.

Jei ligai, sukeliančiai OH, būdinga sutrikusi arteriolių simpatinė inervacija, dažniausiai esti ir padidėjęs denervacinis arteriolių jautrumas. Dėl šio padidėjusio adrenerginės kilmės jautrumo gerokai padidėja arterinis kraujospūdis, kaip reakcija net į mažas simpatomimetinių veiksnių ar endogeninių katecholaminų dozes.

Tokio ligonio arterinis kraujospūdis per labai nedidelį laikotarpį stipriai kinta — nuo didelės hipotenzijos iki didelės hipertenzijos. Piktnaudžiaujantiems alkoholiu asmenims taip pat neretai pasireiškia ortostatinė hipotenzija, bet tik jau esant sunkios polineuropatijos reiškinių. Ortostatinė hipotenzija dažniausiai diagnozuojama, kai nustatoma simptomų, leidžiančių įtarti šią būklę, ir neįgalumo registravimas esant hipertenzijai vertikalioje kūno padėtyje labai sumažėja arterinis kraujospūdis, sunormalėjantis atsigulus.

OH priežastis mėginama nustatyti remiantis ligos anamneze, OH atsiradimo apie hipertenziją ir hipotenziją ir su ja susijusiais onkologinė hipertenzija neurologiniais simptomais bei somatinėmis ligomis.

Ortostatinė hipotenzija diagnozuojama, jei atsistojus iš gulimos padėties ir pastovėjus 3 min. Jei, mažėjant kraujospūdžiui, širdies susitraukimai nepadažnėja, labiau tikėtina, kad OH priežastis yra neurologinė liga. Ortostatinė hipotenzija skiriasi nuo posturalinės tachikardijos sindromo POTSkuriam būdinga daugiau kaip 30 kartų per minutę padažnėjęs pulsas, tačiau normaliai kintantis kraujospūdis atliekant ortostatinį mėginį.

Diagnozavus ortostatinę hipotenziją, tolesni tyrimai atliekami apie hipertenziją ir hipotenziją išsiaiškinti kraujospūdžio reguliacijos sutrikimo priežastį.

Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą

Tačiau pažymėtina, kad kraujospūdžio mažėjimas, atitinkantis ortostatinės hipotenzijos kriterijus, vyresniems kaip 70 metų žmonėms gali būti ir be sunkesnės patologijos. Neurologinis ištyrimas būtinas norint atmesti galimas neurogenines ortostatinės hipotenzijos priežastis. Ypač atkreiptinas dėmesys į parkinsonizmo požymius — bradikineziją, ekstrapiramidinį rigidiškumą, apie hipertenziją ir hipotenziją, kurie gali rodyti, kad ligonis serga multisistemine atrofija ar Parkinsono liga.

Žvilgsnio paralyžius gali būti susijęs su progresuojančiu supranukleariniu paralyžiumi. Norint nustatyti polineuropatijas, būtina įvertinti jutimus ir refleksus. Jei neurologinio ištyrimo rezultatai nevienareikšmiai ar abejotini, neurologinį ištyrimą po tam tikro laiko reikia kartoti, be to, taikytinos instrumentinio bei laboratorinio ištyrimo priemonės, galinčios patikslinti diagnozę.

Nesudėtingos, bet vertingos priemonės, padedančios įvertinti autonominės nervų sistemos pažeidimo laipsnį, apimtį bei dinamiką laiko atžvilgiu, apie hipertenziją ir hipotenziją specialūs autonominių funkcijų testai.

Be to, šie testai suteikia kiekybinio pobūdžio informacijos apie autonomines funkcijas. Du dažniausiai naudojami autonominių funkcijų tyrimo testai, sergant ortostatine hipotenzija, yra Valsalvos mėginys ir širdies susitraukimų dažnio kitimo, giliai kvėpuojant, įvertinimas sinusinė aritmija. Šių testų rezultatus būtina vertinti atsižvelgiant į tiriamojo amžių.

Pakėlimo testas tilt table test paprastai atliekamas ligoniui, kuris skundžiasi alpimais sinkopėmistaip pat jei sinkopinės būklės lydi ortostatinę hipotenziją.

Jei ligoniui yra ortostatinė hipotenzija be alpimų, pakėlimo testas dažniausiai neatliekamas. Tačiau jei ligonis dėl ryškios ortostatinės hipotenzijos simptomatikos negali atsistoti, galima atlikti pakėlimo 45° kampu testą.

Valsalvos mėginys padeda įvertinti barorecepcinio reflekso funkcinį visavertiškumą. Tiriamas asmuo forsuotai iškvepia ir 15 sekundžių sulaiko kvėpavimą.

Atliekant mėginį matuojamas kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis. Iš hipertenzijos 4 stadija kraujospūdis mažėja dėl to, kad mažėja širdies išmetimo tūris ir mažiau veninio kraujo grįžta į širdį.

Sveikatos kodas apie arterine hipertenzija

Paskui pamažu kraujospūdis didėja dėl periferinės vazokonstrikcijos. Po forsuoto iškvėpimo ir kvėpavimo sulaikymo kraujospūdis viršija pradinį lygį ir tai sukelia kompensacinę bradikardiją. Jei yra pažeista eferentinė barorecepcinio reflekso dalis, nebūna laipsniškai didėjančio kraujospūdžio fazės ir, atlikus mėginį, kraujo spaudimas neviršija pradinio lygio. Valsalvos santykis didžiausia tachikardija antrojoje testo fazėje, padalyta iš mažiausios bradikardijos baigiamojoje testo stadijoje rodo ir aferentinės, ir eferentinės barorecepcinio reflekso lanko dalies funkcinę būklę.

Normali sinusinė aritmija, atsirandanti giliai kvėpuojant, priklauso nuo parasimpatinės n.

Pranešti klaidą

Parasimpatinės širdies inervacijos funkcija tiriama atliekant širdies susitraukimų dažnio kintamumo mėginį. Testo rezultatai priklauso nuo kūno padėties gulimos ar sėdimoskvėpavimo dažnio ir gylio, ligonio amžiaus ir vartojamų vaistų. Todėl mėginio rezultatai vertinami lyginant ligonio ir to paties amžiaus sveiko asmens testo rezultatus, gautus visiškai vienodomis testo atlikimo sąlygomis. Kai yra normali sinusinė aritmija, įkvepiant pasireiškia tachikardija, o iškvepiant — bradikardija.

Sveikų asmenų širdies susitraukimų dažnio skirtumas viršija apie hipertenziją ir hipotenziją kartus per minutę. Laboratoriniai tyrimai, kai yra ortostatinė hipotenzija, pasirenkami remiantis anamnezės ir deltinė hipertenzija ištyrimo duomenimis.

Bendras kraujo tyrimas atliekamas anemijai išaiškinti. Gliukozės tolerancijos testas atliekamas ir glikuotas hemoglobinas tiriamas įtarus cukrinį diabetą; šlapimo porfirinai — įtarus porfiriją; serumo elektrolitai — jei manoma, kad ortostatinę hipotenziją sukėlė dehidratacija; serumo kreatinino ir šlapalo koncentracija — įtarus inkstų nepakankamumą.

Jei galvojama apie mielominę ligą, atliekama serumo ir inkstų hipertenzijos forumas baltymų elektroforezė. Įtarus sisteminę jungiamojo audinio ligą, tiriami antinukleariniai antikūnai, eritrocitų nusėdimo greitis, reumatoidinis faktorius ar atliekami kiti laboratoriniai tyrimai, atsižvelgiant į esamą klinikinę simptomatiką.

Kai kurie laboratoriniai tyrimai padeda tiksliau nustatyti autonominės nervų sistemos pažeidimo vietą — ar autonominis nepakankamumas centrinis ar periferinis. Maža noradrenalino koncentracija plazmoje ligoniui stovint ar nepakankamai padidėjanti noradrenalino koncentracija ligoniui atsistojus laikomi biocheminiais periferinio poganglinio autonominio nepakankamumo žymenimis. Neurovizualiniai tyrimai KT, MRT gali būti informatyvūs įtarus ortostatinę hipotenziją, sukeltą ligos, pažeidžiančios CNS, ypač jei kartu su OH esti smegenų kamieno ar smegenėlių pažeidimo simptomatika.

EKG ir detalesnio kardiologinio ištyrimo gali prireikti įtariant kardiogeninės kilmės ortostatinę hipotenziją. ENMG taikoma esant polineuropatijos reiškinių ar įtarus neuroraumeninės jungties patologiją.

Ortostatinės hipotenzijos sukelta simptomatika skirtina nuo panašių simptomų, sukeltų ligų, tiesiogiai nesusijusių su mažėjančiu kraujospūdžiu atsistojus, t. Prieš pradedant gydyti ortostatinę hipotenziją, būtina ligonį ištirti siekiant nustatyti neneurogeninę ortostatinės hipotenzijos priežastį. Taip pat reikia išsiaiškinti, kokius vaistus ligonis vartoja, nes neretai vaistai pagilina OH reiškinius.

Jei ortostatinės hipotenzijos priežastys yra neurogeninės, ypač centrinės kilmės, neretai pirminės ligos nepavyksta kontroliuoti. Visuomet, neatsižvelgiant į tai, ar įmanoma pagydyti ar bent stabilizuoti pirminę ligą, sukeliančią ortostatinę hipotenziją, taikomas simptominis OH gydymas siekiant sumažinti smegenų hipoperfuzijos sukeltą simptomatiką. Gydant ortostatinę hipotenziją, tikslas yra ne pasiekti normalius kraujospūdžio rodiklius, bet sumažinti apie hipertenziją ir hipotenziją hipotenzijos sukeltų simptomų įtaką ligonio savijautai, gyvenimo kokybei ir apie hipertenziją ir hipotenziją veiklai.

Apie hipertenziją ir hipotenziją ortostatinė hipotenzija yra diagnozuota ortostatiniu mėginiu, tačiau smegenų hipoperfuzijos simptomų nesukelia, ji paprastai negydoma. Simptominės OH apie hipertenziją ir hipotenziją laikomas adekvačiu, jei hipotenzija simptomų nesukelia, nors pati ir išlieka.

Vėlesnėse multisisteminės atrofijos ar grynojo autonominio endotelis sergant hipertenzija stadijose gydymas vaistais neretai nepakankamai efektyvus, netgi nesumažina OH simptomatikos, todėl tenka naudoti įvairias mechanines priemones, trukdančias kraujui kauptis venose.

Paprasčiausia mechaninė priemonė — ilgos elastinės kojinės, kraštutiniu atveju — aviacijoje naudojama speciali apranga, spaudžianti kojas ir pilvą. Gydant ortostatinę hipotenziją, rekomenduojama laikytis tam tikro gydymo priemonių eiliškumo.

Paprastai pradedama gydyti nemedikamentinėmis priemonėmis. Vaistų skiriama tik tada, kai šios priemonės nepašalina ortostatinės hipotenzijos simptomų. Pirmiausia, jei įmanoma, nebevartojama vaistų, galinčių sukelti ortostatinę hipotenziją. Jei nėra kontraindikacijų, padidinamas valgomosios druskos kiekis maiste. Rekomenduojama vartoti mažiausiai 8 g valgomosios druskos per dieną ir ml vandens vienu kartu EFNS rekomendacijos.

Natrio chlorido kiekį galima dar labiau didinti, tačiau ribojantis veiksnys yra audinių edema ir galimi širdies nepakankamumo reiškiniai.

Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Kai yra ortostatinės hipotenzijos reiškinių, patariama miegoti pakėlus lovos galvūgalį 15—20° kampu. Tai sumažina naktinę diurezę ir rytinę hipovolemiją bei ortostatinę hipotenziją. Efektas pasireiškia po kelių parų. Be to, šis metodas efektyvus, jei kartu su ortostatine hipotenzija yra gulimos padėties hipertenzija.

Dar veiksmingiau miegoti pakėlus lovos galvūgalį 30° kampu, tačiau tai gali trikdyti miegą, nes kūno padėtis esti nepatogi. Įsimintina, kad miegant ant didesnės pagalvės ir taip pakėlus tik galvą panašaus efekto nebūna. Rytą patartina iš karto neatsistoti, 5 minutes pasėdėti. Prieš keliantis rekomenduojama atlikti izometrinius pratimus. Tai sumažina kraujo tvenkimąsi venose. Kadangi rytą ortostatinės hipotenzijos reiškiniai būna ryškesni, apie hipertenziją ir hipotenziją didesnę kasdienės veiklos dalį nukelti į antrą dienos pusę.

Ortostatinės hipotenzijos reiškinius padeda susilpninti dažnas valgymas mažomis porcijomis. Pavalgius staigiai nesistoti. Patartina pasirinkti maisto produktus, nesukeliančius obstipacijos, nes stiprus stanginimasis tuštinantis provokuoja ortostatinę hipotenziją. Sergant išgydė hipertenziją nevalgius hipotenzija, patartina ilgai nebūti karštoje aplinkoje bei nesimaudyti karštoje vonioje ar po karštu dušu.

Stiprios kavos puodelis rytą taip pat sumažina ortostatinės hipotenzijos reiškinius. Jei išvardytos nevaistinės priemonės nepadeda, gydoma vaistais. Prieš skiriant bet kurį vaistą ortostatinei hipotenzijai gydyti, patartina gerai įvertinti tikėtiną efektą ir galimus nepageidaujamus reiškinius, pirmiausia gulimos padėties hipertenziją, kaip padidėjusio denervacinio jautrumo pasekmę.

Ka daryti, jei hipertenzija 30 metu dažniausiai prireikia sergant neurogeninės kilmės ortostatine hipotenzija.

Pirmiausia pasirankamas vaistas ortostatinei hipotenzijai gydyti yra fludrokortizono acetatas.

Fludrokortizonui būdingas stiprus mineralkortikoidinis veikimas, tačiau jo nedidelės ar vidutinės dozės beveik neveikia kaip gliukokortikoidas.